Mėnesio archyvas: kovo 2011

Moebius [1996] rež. Gustavo Mosquera R.

fantastika, žiūralai

Argentinos kino universiteto studentai su menkučiu biudžetu susuko visai neprastą fantastinį žiūralą apie metro dingusį sąstatą. Jokių spec. efektų, tik nebanalus smegenų plovimas pasitelkus Moebius’o juostą, mistiškai filosofinius tonus, tipiškus personažus įstatant į netipišką situaciją ir naudojant gan dinamišką vystymą. Puiki aktorių vaidyba, operatoriaus judesys ir nepriekaištingas epilogas.

Eilinis mūsiškių „kipsų” nosies nušluostymas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=FIVEAUKWR10&feature=related

Auch Zwerge haben klein angefangen [1970] rež. Werner Herzog

žiūralai

Iš meilės vėlyvesniajam Hercogui pasiryžau ištraukti iki pabaigos. Tai, kad vaidina vien liliputai nebežavi jau po kelių minučių. Jie groteskiškai žvinguliuoja visą filmą ir kažką daro. Paviršutinio žvilgsnio jausmas – lyg Mekas būtų įsisukęs į mažųjų žmogelių užkampį ir pyškinęs beleką belekaip. Nors didžio įvykio nuojauta labai aiški, bet ji taip ir neatėjo. Žinoma, čia ne siužetinis filmas, o lūkesčiai buvo gauti kažką panašaus į Browningo „Freaks”. Visgi, kaip kinematografinis eksperimentas „Auch Zwerge haben klein angefangen” turi ypatingų scenų: bekojė višta, višta su pele, nykštukų „karas” su automobiliu, neregių žaidimai ir kt., dėl kurių ir verta šį „mutantą” atkentėti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=EiamQ_WwvKE

Auksiniai scenos kryžiai @ Nacionalinis DT

buvėsiai

Leido pamatyti sceną iš vidaus. O ten tararai – keturi dar aukštai į viršų ir nesimatė, kiek į gylį. Leido ir žiūrovui suvokti, kad scena tai ne tik medinės grindys, o mechanizmas su sraigtų sraigteliai lyg laikrodžio viduj.  Vėliau prisėdom, numigom, pasmaksojom į laikrodžius ir Kilnybės viršugalvį, persisotinom Geniušu ir varėmės lauk, prasilenkdami su nosį nukabinusiu rūkoriumi Iwashkevich. Liko lūkestis pamatyti „Mergaitę, kurios bijojo Dievas”. Teatras reiškiasi nemirė. Hip hip ura !!!

Detaliau čia.

Smukke mennesker / Nothing’s All Bad [2010] rež. Mikkel Munch-Fals

žiūralai

„Gražūs žmonės” – vienas iš „Kino pavasario” favoritų, nors nematytų dar aibė, tiek ir liks tokių.

Spalvos sutirštintos, bet niekas nepaneigs, kad taip negali būti. Tiksliau, tokių žmonių tikrai yra: ir su viena krūtimi moterų, ir parsiduodančių už pinigus berniukų, ir netekusių vyrų našlių, ir ekshibicionistų. Tik filme jie susėda prie vieno stalo.

Nors filmas vienkartinis, esant galimybei, tai reikia pamatyt.

httpv://www.youtube.com/watch?v=HKxyjdeZSX8