Šis buvo likęs nematytas iš broliukų filmografijos. Keistokas slogios mistikos ir dramos mišinys. Apie rašytoją snargliuotų sienų viešbutyje bandantį rasti įkvėpimą. Apie vidinį, alegorinį Bartono Finko pasaulį, kuris paaiškėja tik filmo pabaigoje. Matyt todėl žiūrėjosi nekaip: nuobodokai ir neįtraukiančiai, intrigos ir dinamikos trūko, nebuvo ir broliukų firminių juodųjų šposų, bet aktorių komanda firminė (Turtorro nepakartojamas čia) ir jų darbas tobulas. Kaip ir broliukų kamera bei dekoracijos.

httpv://www.youtube.com/watch?v=WK0WjWlVO9w