Pradedant nuo visumos, serialo ilgis veik lygus visoms Hario Poterio serijoms. O Poteris minimas ne atsitiktinai, nes „Cracker” pagrindinis veidas – Robbie Coltrane’as šmėžuoja ir Poterio ekranizacijose. Tik čia jis nešmėžuoja. Vaidina kaip niekur kitur ir niekas kitas. Coltrane’o charizma čia plati kaip jo stotas. Iš tikro vaidina visi. Be išimties. Be pagražinimų. Be dirbtinumo. Be holivudo. (Pvz., kai vyksta pokalbis su išprievartauta moterim, nežyra gilios frazės, o tik „man reikia išgerti” ir „nežinau, ką pasakyti”).

Čia ne Hausas ir ne Laitmanas. Fitzas už juos blogesnis ir krūtesnis: galėtų būti abiejų tėvas, kuris sūnus suriečia dvilinkus ir pakišęs po pažastimi keliauja į barą išgerti, o po to – į hipodromą, pastatyti likusių banknotų, dar vėliau, kai banknotai prašvilpti – Fitzas pasakys, ką sūneliai ruošiasi išrėžti, ką galvoja ir čia pat duos atsakymą.

Kuo giliau į „Cracker”‘į, tuo daugiau medžių šakų, kurios kabinasi kiekviename žingsnyje. Verčia šyptelti ir gūžtis, stebėtis psichologiniu gilumu, kuris būna teisus ir klysta. Kaip kasdien mes, įsitikinę savo tobulumu.

„Cracker” vertimas turi daug reikšmių. Keisčiausia, kad visos čia tinka. O, šiaip, tai kol kas tobuliausia kriminalinė drama, kurios nepamatyti, kasdien spoksant į dėžę, būtų nuodėmė.

httpv://www.youtube.com/watch?v=M010n2rSBQI&feature=related

10/10

—–

„Boardwalk Empire” antrasis sezonas kiek pabliuško. Labai daug trypčiojimo vietoje. Suprantama, kad nėra ko skubėti, gi ir trečiasis sezonas priešaky. Ale baisiai daug rakursų, veikėjų. Ir šarmiškojo Kaponės, kurio norėjosi daugiau, liko dar mažiau. Sakyč, noramlu, kad auditorijos procentukai krinta, nors kol kas žiūrėti norisi.

7/10

—–

„Carnivale” išgirtas, kaip savo laiku (03 – 04 metais) nepelnytai neįvertintas, lyginamas su „Tvin Pyksu” ir vis auginantis fanų skaičių. Serialas rodo per JAV keliaujančio cirko kasdienybę Didžiosios Depresijos metais. Vystomos dvi siužetinės, kartais susikertančios, linijos: apie Dievo ar Velnio tarną, matantį apreiškimus, ir kita – apie įvairiausio plauko (liliputas, barzdota moteris, suaugusios Siamo dvynės, aklas pranašas, žmogus-driežas ir t.t.) artistų kompaniją, mokančią ne tik mulkinti žiūrovus, bet ir turinčią paranormalių galių.

„Karnavalo” veiksmo kilpos pagauna, mistika ir siurrealizmas skleidžiasi tiršta čiurkšle, personažų santykiai vystosi, nuobodulys kaitaliojasi vietomis su įtampa, biblinis simbolizmas muša taktą, bet pasigedau kažkokios ryškesnės viską stumiančios linijos. Dangaus kova su pragaru skamba labai jau naiviai, kaip ir ilgainiui pabosta paslaptingumas dėl paslaptingumo ir trypčiojimas vietoje, todėl į pabaigą jau nebesistengiau visko suprasti, žiurėjau ir tiek, vildamasis, kad gal koks pragiedrulys atsivers.

httpv://www.youtube.com/watch?v=ULnRnUUCRi0&feature=related

7/10

Keistoka firma, kurios požemyje sėdi du ITišnikai, tik gavę žalutėlę skyriaus vadovę. Aniedu trenkti su klava per galvą, ana – su kompais nekažką bendro turinti. Aktoriai vaiposi, mimikuoja, elgiasi lyg imbecilai, situacijos būtų gal visai nieko, bet pateikimas toks dlia asoba tūpyh skirtas, matyt, spuoguotiems paaugliams. Bet kartais smagu suvaikėti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=1EBfxjSFAxQ

„Father Ted” pavadinimas šmėžavo greta „Black Books”, tai pračekinau.
Viskas sukasi apie tris kartu gyvenančius kunigus, vienas už kitą trenktesnius. Nieko jiems nėra švento ir tai, matyt, linksmiausia buvo prieš 15 metų. Dabar nelabai tai linksmina, atrodo kvailokai ir idiotiškai, nors ir ne taip baisiai, kaip „The IT Crowd”. Susipažinti buvo verta, bet juoko terapija netryško, tai užrauksiu.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XLTnacYvvg4

—

„V”. Galima buvo ir nežiūrėti, bet kaip tai pakibau ant informacijos, kad čia seno serialo remeikas, kuris priminė laikus, kaip išsižiojęs varvinau akis į dar nespalvotą „Taurą”, kuriame vyko kažkas siaubingo – ateiviai, apsitraukę žmonių oda, jama Žemę. Čia tas pats: jama, jama ir neišku, pajėmė ar nepajėmė, nes serialą nutraukė net ne įdomiausioj vietoj, nes tokių vietų jau po kelių serijų trūko. Manau, padariau klaidą, ėmesis naujojo, o ne senojo filmavimo, o gal iš vis – verta grįžti prie kokių iks failų, nes normalių sci-fi serialų tenka su žiburiu ieškoti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=YhtkV5622Yo

Labai geras. Vertas visų pagyrų. Epizodais kiek nemoteriškai žiaurokas. Veža ne tik siužetas, bet ir operatoriaus, montuotojo darbas. Blogiukai vizualiai ir spalviškai kokybiški.

Pasakoja apie chemijos mokytoją, kurį gyvenimas tiek užpiso, kad ėmėsi metamfetamino gamybos ir prekybos. Greit įsivelia narkotikų kartelių kryžkelius, kurie vietomis lenkia „Sopranų” filosofiją. Pirmas sezonas turėjo dar truputį komizmo, bet vėliau lieka tik tikras breaking bad.

Vienžo, tobulas vyriškas reikalas.

Lietuviai lyg antrame sezone plaukioja, o kol kas pasaulyje baigėsi ketvirtasis ir laukiama paskutiniojo – penktojo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=7dpUB1_CgRQ&feature=related

Pamišėliška trukmė: viso tik 18 serijų po 20 minučių, beviltiškai trumpai ir mažai, todėl intensyviai, be atokvėpio pilvui. Sakėm, kad nežinom, kam galėtume šitą reikalą rekomenduoti, o esmė tame, kad jeigu tau „Black Books” nepramuša, tai pats laikas tikrintis humoro jausmą ir keisti požiūrį į gyvenimą bei grįžti prie „Draugų”.

Veiksmas knygyne, bet apie knyggraužius maža kalbų. Du sveiki bepročiai ir viena tokia pati beprotė gyvena hiperbolizuotame (lyg Tom & Jerry), siurrealistiniame knygyno pasaulyje. Tik orientacija čia nukreipta gal daugiau į nemėgstančius skaityti, nei į knygų puoselėtojus. Pyzdavojasi jie vienas iš kito ir savęs juodai, iš kitų – dar juodžiau. Kartais lazdą perlenkia, bet kitaip nebūtų „black” ir neturėtų išskirtinumo.

Būtų senesnis serialas, sakyčiau – humoro klasika, dabar – tobulybė.

Dylan Moran – nepakartojamas. Scena:

httpv://www.youtube.com/watch?v=7uAZO-qHhoM

Which one of you bitches wants to dance?

Iš paskutinės serijos apie penktadienio išskirtinumą:

Manny: It’s Friday night!
Bernard: Well it was Friday night last week, it’ll be Friday night next week and every week until we’re dead and even then the whole rotten business will on and on and on.

—–

Two and a Half Men liko nesuprastu fenomenu. Šitiek sezonų ir dar nesustoja. Toks pigokas, paviršutiniškas, kvailo humoro ir jau po kelių serijų išsisėmęs sitkomas, skirtas dešrainius vietoj humoro nešiojantiems amerikonams.

—–

The Walking Dead – apokalipsė su zombiais. Jokių protingų paaiškinimų. Koncentracija į grupelę nesuzombėjusių. Tik šešios dalys, bet po trijų jau suko į vatą ir pabodo. O pilotinė serija visai buvo smagutė. Bus dar, bet jau dzin.

UPD: visgi prasukau antrą sezoną. Per tris valandas. Zombiai lieka zombiais, o veikėjai gyvena meksikietiškais serialais. 13 serijų. Kokios trys baigėsi efektingai. Visa kita – vatos vyniojimas.