2012-ųjų planas neįvykdytas, bet ypatingai ir nesiplėšyta. Naujas būtinas. Saviplakai ir šiokioms tokioms riboms.
Tad gyvatės metams į planus surašyti šitie reikalai:
pirmam susipažinimui
1. E. Waugh
2. M. Proust (įtariu, kad šitas nebus lengvai kramtomas)
3. K. Oe + unreal, reikės dar.
4. V. Nabokovas
5. M. Duras
6. C.R. Zafon „Vėjo šešėlis”
tolimesniam narpliojimui:
7. K. Vonnegut „Skerdykla Nr.5”
8. K. Abe
9. H. Murakami
10. E. Jelinek „Pianistė”
11. P. Auster „Niujorko trilogija“
12. I. McEwan
O šiaip skaitysiu daug Simenono, Martino, Cooko, trilerių ir fantastikos – gyvenimas per trumpas sunkioms knygoms.
Foto: retas vaizdelis, kuriame nobelistai Kenzaburo Oe su Mo Yan ir režisierius Zhang Yimou.
Prustas tikrai lengvesnis nei tikiesi – pamenu, labai įtraukė ir patiko.
Apie Prustą kaip tik priešingai norėjau sakyti – du kartus bandžiau ragauti ir vis pažiautarojęs išspjaudavau. Bet: „У каждого свой вкус”, подумал пес, облизывая свои яйца. 🙂
Bus matyti kaip bus. Man su Dostojevskiu kol kas nesiseka. Jau turiu du pradėjimus ir tiek pat numetimų.
Aš tokiais atvejais pagalvoju, kad pasaulyje yra pernelyg daug gerų knygų ir neverta sukti sau galvos, jei viena ar kita „neprilimpa”.
Bet žinai, lipimas lipimu, bet čia gi iš tos serijos, kur „klasiška klasika” ir „aukščiausia praba”, tai noris apčiuopti tuos brangakmenius, ir tokiais atvejais, kai nerandi spindesio imi galvoti, jog čia ne tas atvejis, kai rašytojas kaltas.
Tai ir tos „klasiškos klasikos” yra daugybė. Nieko neatsitiks, jei vietoj vienų knygų perskaitysi porą kitų.