Mėnesio archyvas: sausio 2012

Telikas per prievartą

UPD: Su tobula tam reikalui foto.

Tėvuliai atvarė, tai užėmimas ir pageidavimas tik vienas – telikas. Eina (nx) „Nuo … iki”. Valinskienė kalba, kad po daug projektų  per 4 metus pasirašė. Po kokių nekonkretizuoja. Sužinom, kad Iveta JAV už nuomą sumoka tiek, už kabelinę tiek, pietums tiek, už pasirodymą gauna tiek, tas kainuoja tiek, anas aniek ir pan – laida buhalteriams. Per balticum ir kitas žinias pasakoja, kad kažkam bėga per stogą, dėl slidžių kelių padaugėjo avarijų (lyg kažkada buvo kitaip), kad verkia oficialių gyvūnėlių kapinių savininkai, nes žvėreliai laidojami belekur, vaikinukai, sėdėję ant perėjos ir fakinę automobilistams, nubausti 50 litų… Gyvenimas yra gražus, tada, kai yra pinigo,- pareiškė tėvukas. Laida parodė maždaug panašiai. „Vėjai, ką aš žinau.” – kalba kažkoks talentingas kaimukas, norintis didelių salių ir į Vilnių… O dar net 9-ių nėra.

Barton Fink [1991] rež. Joel Coen, Ethan Coen

Šis buvo likęs nematytas iš broliukų filmografijos. Keistokas slogios mistikos ir dramos mišinys. Apie rašytoją snargliuotų sienų viešbutyje bandantį rasti įkvėpimą. Apie vidinį, alegorinį Bartono Finko pasaulį, kuris paaiškėja tik filmo pabaigoje. Matyt todėl žiūrėjosi nekaip: nuobodokai ir neįtraukiančiai, intrigos ir dinamikos trūko, nebuvo ir broliukų firminių juodųjų šposų, bet aktorių komanda firminė (Turtorro nepakartojamas čia) ir jų darbas tobulas. Kaip ir broliukų kamera bei dekoracijos.

httpv://www.youtube.com/watch?v=WK0WjWlVO9w