Didmiestiečio nūdiena:
„Gražus toks oras, gal važiuokim pasivaikščiot.”
Didmiestiečio nūdiena:
„Gražus toks oras, gal važiuokim pasivaikščiot.”
Gera diena yra tada, kai gera tau.
Kol sveikatos nėra pačiam eilėdariauti, atliksiu statisto darbą: iš ausų guldysiu į klavišus. Šįkart apie du pažįstamus, ir vieno iš jų dainą kitam.
Jė jė, mano drauge geriausias,
Jė jė, kažin kas mūsų laukia,
Atsisėdus žolėn ir nusiavus batus?
Jė jė, kai diena sau iš lėto,
Jė jė, plauna rudenio lietūs
Ir žvejas traukia tinklus. Toliau skaityti [eilės:] Atgrubnagis „Apie Atgrubnagį ir Amigo”
Turėtų džiūgauti Marcinkevičiaus kūriniai. Dabar juos ir prisimint, ir dainuot, ir skaityt skaitymuose ėmė. Tiek nedaug tereikia, kad taip nutiktų – tik numirt.
Pabaigiau šitą reikalą. „Žvilgsnis į ateitį” vertė lietuviškai.
Toks pR sakė, kad pažiūrėjo pirmą seriją, o paskui pabaigą. Gerai sakė, nes šiaip daug jame plepalų ir nereikalingų atšakų. Gražiausia, kai visi praradę sąmonę iškrenta, bet kūrėjai tokiais vaizdais dažnai nelepino. O pabaiga, nors ir logiška, bet visų taškų nesudėjo. Nors ir nereikia. Antrojo sezono sako nebus. Negaila.