Turėtų džiūgauti Marcinkevičiaus kūriniai. Dabar juos ir prisimint, ir dainuot, ir skaityt skaitymuose ėmė. Tiek nedaug tereikia, kad taip nutiktų – tik numirt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.