[eilės:] Atgrubnagis „Apie Atgrubnagį ir Amigo”

Kol sveikatos nėra pačiam eilėdariauti, atliksiu statisto darbą: iš ausų guldysiu į klavišus. Šįkart apie du pažįstamus, ir vieno iš jų dainą kitam.

Jė jė, mano drauge geriausias,
Jė jė, kažin kas mūsų laukia,
Atsisėdus žolėn ir nusiavus batus?

Jė jė, kai diena sau iš lėto,
Jė jė, plauna rudenio lietūs
Ir žvejas traukia tinklus.

Pr.:
Kai aš ir tu, kai mes kartu, keliaujam tuo pačiu keliu,
Kai aš ir tu, kai mes kartu, dalinamės ir likimu,
Kai aš ir tu, kai mes kartu, dar vis po tuo pačiu dangum.
(dar vis po tuo pačiu dangum).

Jė jė, mano drauge geriausias,
Jė jė, kažin kas mūsų laukia,
Perėjus tiltą ir pasukus kairėn?

Jė jė, kai daug gramą išgėręs,
Jė jė, šluoja kiemsargis kiemą
Ir iššauna spąstai pelėms.

Pr.

Jė jė, mano drauge geriausias,
Jė, jė, kažin kas mūsų laukia,
Užtrenkus duris ir pamiršus raktus?

Jė, jė, kai puodelyje vėsta
Jė, jė, arbata iš mėtų
Ir žaibais išgrįstas dangus.

Jė, jė. Tie jė, jė tokie trumpi. Ne Mikutavičiaus „ojėėėė, ojėėėė”. Bet nėra ką čia rašyti: paklausykit, padainuokit, paniūkiuokit, dedikuokit draugams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.