Diva [1981] rež. Jean-Jacques Beineix

Šitas prancūzas savo rakursais džiugina ne taip dažnai. Bet iš tų kelių esamų gauna vietą geriausiųjų režisierių lentynoje. Trisdešimt metų atgal, pirmasis pilnametražis, o stebina ne mažiau nei Paolo Sorrentino panašiu tik itališku pavadinimu „Il Divo”. Prieš tai mačius Beinex’o „Betty Blue” norisi sakyti, kad prancūzui kriminaliniai trileriukai nėra parankus žanras, bet ir čia iš nesudėtingo scenarijaus išspaudžia maksimalią mistikos ir estetišką įtampos dozę. Atmetus tam tikras peripetijas „Diva” galima laikyti pačiausiu filmu apie viskam pasiryžusį gerbėją, kuris dėl savo muzikinės deivės kalnus verčia.

O dar Vladimir Cosma garso takelis. Šiurpus, gražus, gyvas.
Leisiu sau po „Diva” pamilti operą. Gal net su Wilhelmenia Fernandez sopranu.

httpv://www.youtube.com/watch?v=NeZ-tPYzTKk

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.