Iš vieno į dviejų su balkonu. Iš karto įspėjimas jauniesiems – nepirkit, vaikai, knygų. Skaitykit, tik nepirkit. Kai ant nugaros neši į adijalą susemtą nioliktą krūvą, supranti, jog kindle su dvigubai daugiau tomų kraustytųsi daug maloniau. Ypač, žinant, kad koks šimtelis tomelių niekada nebuvo atversti ir nebus.
Štabeliuoji viską į dėžes ir maišus. Šiukšlių. Sakau, ot paradoksas – į šiukšliamaišius grūdam gyvenimą. Čia laidai, čia indai, čia knygos, čia batai… o čia stalčius vienas, čia antras – išrūšiuosim vėliau. Vėliau taip pat tvarkingai vieną tokį “išrūšiuosim vėliau” suberi į naują stalčių – išrūšiuosim dar vėliau. Matyt, kai dar kartą kraustysimės. O tokių dėžių “šitą tai taip ir neišpakavom” ne viena. Neilgai gyvenom praeitam butely – tik pustrečio metelio. Bet dėl reikalingumo nesiginčijam. Nėr jėgų prieš kalnus turto turtelio, o dar net nežvilgtelta į sklepuką, kur rakandų veik iki juosmens. Kokių? Reikalingų tik du – dvi sulankstomos žvejų kėdės, vasarą gulinčios bagažinėje. Perkelsim. Kitką – į konteinerį ir caritą.
Įdomiausia stebėti, kaip moteriška grožio ir dizaino siela dabina naujas lentynas ne atkraustytais šūdukais, o naujais būtinų daiktų maišais, tempiamais iš jyskų, senukų ir kitokių vietelių. Žvakių komplektėlis – vonia didelė tilps, ne tik naujosios, gal net antra tiek senųjų, niekada neuždegtų. Kaip ir šiukšlių kibirėlis. Sakau, kodėl anksčiau tokio vonioj nereikėjo? Atsakymas – tada vonioje netilpo, o mesti kosmetiką tai kažkur reikia. Na, mesim, nors antra diena/vakaras kosmetiniai reikalai vyksta virtuvėje. Suprantu, kad unitazo šepetys buvo per daug šūdinas, kad vežti ir šveisti, bet kad 2,5 meto naudota muilinė buvo ne muilinė, tai man buvo siurprizas. Dėl dantų šepetėlių laikiklio jau neklausiau – dabar vos išimt eina, bet gal gražu, fengšuiška, matyt, nors net pastos tūbelės neina įkišt, o senasis viską talpino ir nesupuvęs buvo, nesuskilęs. Įtariu taip pat ten ne šepetukams laikyt buvo skirta. Aštuonios naujos pagalvėlės taip pat būtinos kampams suapvalinti. Aštriems sofos kampams. Sąraše dar stovi kilimas prie durų, mistiškas stalas ir kėdės įstiklintame balkone (kodėl čia netiktų tos žvejybinės?), neaiškios paskirties servetėlės ant stalo (nors šitas lyg jau mačiau pirkinių krepšely, gal pamiršom, kad pirkom), dar tikrai kažkas ir ne vienas. Įtariu, kad likęs sąrašas vyriškoms akims ir ausims užgintas.
Pats kuisiuosi prie kompaktų ir laidų. Baisu, pagalvoju, devyni kištukai prie vienos sienos: dvd, tv, md, cd, gala, stipras, patefonas ir korektorius, modemas. Žaliai planetai tikrai galas. Užtat naujame mūriniame stačiakampyje karstinės kolonėlės atsiskleidė kaip niekad, nors imk ir tik klausyk viską iš eilės. Niekas dar taip gerai neskambėjo niekur. Pats sau pavydžiu. Kompaktai sukrauti jau pagal abėcėlę. O dėl vinilų teks dar pakariauti: išgrūdo iš senosios spintos lentynos, sakau, kad virs, ten kur taip niekingai padėjo; sako, kad nusinešku. Ateitis parodys. Nors akivaizdu, kad virs. Sako, tada (kai nuvirs) pirksim gražią dėžę. Matėt kas tokią?
Ir, pasirodo, įpročiams pakeisti reikia tik kitos aplinkos – miegamajame jokio įrenginio. Bent kol kas. Tfu tfu tfu. Prieš miegą skaitom knygeles. Kol kas vidutiniškai po lapą, nes tuoj nulūštam kaip lapai, bet produktyvesne perspektyva tikime.
Palangės dar tuščios. Orchė (šiuo metu penkiažiedė) dar neatvyko, kaip ir rožė.
Avys jau lyg visos čia. Visos dulkinos. Sakom, reiks mesti šitą hobį. Na, iš pragmatinės pusės daiktas nereikalingas, jei tik dulka. Aišku, gražu, bet negyvoms avims samdyti gyvą aviavalį būtų šioks toks išpindėjimas.
Turim vietos kol kas ir ant grindų. Galėsiu jogintis. Po dėžių tampymo mauduliai jau dabar apie tai kas minutę gieda. Tik grindys dar čia neplautos. Kaip ir ten, kur palikti dulkių tumulynai. Tad, ryt švaros diena Žirmūnuose, poryt – Saulėteky. Gal yra norinčių į talką? Labankat. Eisiu jau skaityti to užmigdančio puslapio, o knyga jopšikmat įdomi.
Niekalas tas tavo pasidejavimas, jei net mažu žodeliu neužsiminta apie svarbiausią šio persikėlimo priežastį, apie gražiausią šių apartamentų puošmeną ir dekorą – dideli, grAŽŲ, žalią mišką už lango ir orą nesmoginį. Visa kita smulkmės.. 😉
Miškas savaime nėra gėris. Iš jo jau lenda vabalai. Ir makulatūrą berūšiuojant dar neteko juo pasigrožėti.
O nesmoginis oras neturėtų būti žmonių siekiamybė, greičiau – kasdienybė.
man tik idomiausia nacher tau zvejybines kedes jei tu meskeres rankoj laikes nesi?
o kas yra gala?
ps.nuo jogos tau maudet turetu labiau nei nuo deziu tampymo – matyt xalturini 😀
žvejybinės kėdės turi porankyje tokią įdubėlę, į katrą alaus butelys telpa ir net laikosi.
http://www.gala.lt
tai tu pristumk kede prie stalo, ant jo tilps ir laikysis 10 buteliu ir zakuskei vietos liks, o prie gero noro dar ir nusipusi..