Kai tik surinksiu į vieną krūvą muzikalius praeities skaudulius, rengsiu depresovą vakarėlį, kurio metu prisigersiu ir klausysiu dainas iš praeities. Tikrai turiu tokių dainų, kurios asocijuojasi tik su tamsiaisiais gyvenimo momentais ir per dideliu nusigėrimu. Vienatve ir tuščiu kambariu. Keliomis ašaromis prisimenant. Garsia muzika ir užsimiršimu. Sielos muzika ir atsidavimu tik jai.

Kam gerti? Pabandžiau paklausyti tai be gėrimo, bet kažkas buvo ne taip. Kažko trūko iki pilno komplekto. O organizmas pasakė – ko.

Kam prisiminti blogus momentus? Kažkurioj knygoj (dabar nepamenu, bet lyg Pavičiaus) skaičiau, kad jei tik tau nutiko koks laimingas, džiugus, mielas dalykas, tai tuoj reikia pasidaryti kažką blogą, liūdną (sudaužyti brangų daiktą, įsipjauti ir pan.), nes blogi dalykai atminty išlieka daug daug ilgiau. Tad čia bus savotiška terapija: prisiminsiu blogybes, kad suprasčiau, kaip dabar gera.

Tad pirmas kūrinėlis į artėjančios gėrimo nakties playlistą

The Veils „Advice for Young Mothers to Be”

httpv://www.youtube.com/watch?v=4ArgOTedRDc