Vakar pabuvau pilietiškas ir teisuoliškas. Perskaitęs straipsnį delfi’yje „Keliauja žmonės, keliauja ir pinigai” pastebėjau netikslumų ir pranešiau apie tai pasinaudojęs funkcija „Informuoti redakciją”. Kalba eina apie šią visiškai tiesos neatitinkančią pastraipą:

„„PayPal“. Tai populiariausia interneto mokėjimų sistema pasaulyje. Daugiau kaip 100 milijonų vartotojų iš 56 pasaulio šalių gali naudotis visomis „PayPal“ sistemos funkcijomis. Deja, lietuviai tokios galimybės kol kas neturi. Jie gali tik pervesti pinigus, o gauti – ne.”

Esmė ta, kad PayPal jau gal metai dveji (ar net treji) leidžia ir lietuviams gauti pinigus. Sėkmingai tuo naudojuosi gyvendamas LT, kaip ir moneybookers, kuris visai nepaminėtas straipsnelyje.

Taigi, praėjo apie 30-35 val. nuo informavimo, bet niekas nepasikeitė. Kaip ir būtų dzin man nuo to, protingi žmonės perskaitys komentarus ir supras, jog yra daug pigesnių ir patogesnių būdų persiųsti pinigus, bet tada:

Kam reikalingas tinklapio redakciją informuojanti funkcija?

Ar straipsnis užsakomasis, siekiant reklamuoti Western Union paslaugą?

Ar straipsnio autorius Arūnas Marcinkevičius yra toks dundukas, kad rašo apie tai, ko nežino? Ir čia padeda genialusis google, kuris be jokių neaiškumų atveda čia – http://euzdarbis.blogspot.com/2009/06/kaip-susikurti-elektronine-saskaita.html Pirmasis sakinys viską parodo: copy-paste,  ir jokios pravierkos, ar pusantrų metų informacija teisinga, ar ne. Nekalbu apie paprastą, elementarų, etišką pirminio straipsnio prašymą: „Norėdami patalpinti šią informaciją savo tinklalapyje nepamirškite nurodyti straipsnio autoriaus ir šaltinio. Pranešimą parašė Arnoldas Bankauskas”.

Tokie tad mūsų straipsnių rašytojai. Liūdna. Ir įdomu, kokias sumas gauna tokių straipsnių „pastintojai”?