Ot užsiroviau. Ir dar ant prailgintos versijos – 2 val. 30 min. Nesu prieš tokį kriminalinį, bankų plėšimų žanrą, bet šįkart viskas taip šabloniškai paviršiumi plaukė, toks senų klišių prifarširuotas žiūralas. Taip, Jeremy Renner vaidyba įtikinama, bet tik ji ir atrodė šitame „mieste” gyva. Na, ir dar tos vienuolės su kaukėmis.
httpv://www.youtube.com/watch?v=BXY_JvOK63c
„skaitymas garsiai, ginklai, kamuolys, bėgimas, pasivaikščiojimas; pastarasis naudingesnis ant nevisiškai lygaus paviršiaus, nes pakilimai ir nusileidimai, skatindami kūną skirtingai judėti, yra geresni, tik ne tada, kai esi nepaprastai nusilpęs. Pasivaikščiojimas labiau sveikintinas gryname ore negu portiku; saulėje, jeigu galva gali ją ištverti, negu pavėsyje; sienų ir lapijos paunksnėje nei stogų pavėsyje; einant tiesiai, o ne kreivojant”.
Čia apie naudingus pratimus. Priimtiniausias man tas skaitymas garsiai. Pabandžiau. Jausmas lyg kalbėtumeis su gyva būtybe. Ir nieko tokio, kad ji nebyli. Savotiška pozityvumo terapija vienumoje.
Nenuėjom, nes nesutarėm kokį megztuką turėčiau vilkėti.
Seniai taip nebuvo. Gal net niekada. Seku įvykius Japonijoje. Drebėjimo ir cunamio padariniai ne naujiena, bet branduolinių elektrinių reikalai verčia sukti galvą. Kol kas nepergyvenu, kaip tai paveiks mane asmeniškai, JP įvykiai atrodo vykstantys kitame pasaulio krašte, bet iš gaunamos informacijos kyla įvairių pasvarstymų. Toliau skaityti AE Japonijoje ir Lietuvoje
Čia vienam reikalui ateičiai:
Beprotnamyje daug paslapčių <…>, beprotnamyje paslaptys uoliai saugomos, nes jo gyventojai vargu ar turi dar ką saugoti. Paslaptis dažniausiai yra vienintelis beprotnamio gyventojo turtas – visa, kas jam likę.
Daugiau apie knygą čia.