Kad nežiūriu tv programų, nereiškia, kad visiškai nežinau, ką ten rodo. Tad, tų pačių, kažkam įdomių, chorų tema: Foucaulto „Seksualumo istorijoje” rastas toks įdomumas, kad toks Rufas Efesietis (Rufus of Ephesus) kalbėdamas apie moterims skirtus geriausius pratimus tarp dainų ir šokių pasisako ir apie tokią pratimo formą:
„Chorai buvo sukurti ne tik dievybėms šlovinti, bet ir dėl sveikatos”.
Choruokit, mielosios, choruokit. Tik būt gerai, kad ne prie televizorių ir ne vyrams į ausį.
Vis tas pats neįprastas Gaspar Noé, tačiau nieko tokio siužetiškai įtraukiančio, kaip buvo „Irreversible”. 2,5 valandos sielios sklandymų po Tokijų su anksti numanoma pabaiga žavėjo tik kameros rakursais. Žavėjo apie valandą. Vėliau leido numigt ir pabust nieko nepraradus. Ta valanda (pradedant nuo bet kokios vietos) tikrai buvo įspūdinga ir rekomenduotina pamatyti.
Beje, epileptikams griežtai nerekomenduojama. Kaip ir asmenims iki 16-os.
httpv://www.youtube.com/watch?v=bKRxDP–e-Y
Smagus toks ir netikėtas ekspromtas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=-2vdWFbv1_k
Džyzus, mūsuose „Žmonėse” du puslapiai apie R.E.M.
Kaip po to jaustis?
Bet blogiausia, kad perskaičiau: besidomintiems grupe nieko naujo, nesidomintys net nesupras apie ką ten ir kodėl.
Perskaičiau šikane, bet net nusivalyt negaliu. Ot laikai. Ot popierius. Sako net prakurui toks netinka.
Dešimtukas, kurį galima rasti rusiškuose interneto puslapiuose (kad ir čia) turi tokią įdomybę, kad paskutinėje vietoje turime ir Lietuvos „baisiąją” vietovę – Kryžių kalną.