Turi filmas savo karmą, turi. Tik ta karma lieka užrakinta juodo sniego žmogaus raudonose akyse. Sakykim, sukurpė tailandietis paveikslą sau, o ne žiūrovui. Žinoma, žiūrovas gudras, neims teigti, kad nieko nesuprato, tad sako „jei nesupratai iš vieno karto, žiūrėk antrą”. Ale, kad ir tą pirmąjį reik jėgų ištverti. Na, pasirodo minėtos beždžionės žibančiom akim ir įtikina, jog toliau bus kažkas toookio fantastiško. Ir žiūri toliau, lauki, tikiesi net nežinai ko, kankiniesi, bandai užčiuopti meną, apturėti kiną eksperimentinį. Galutiniam rezultate, rašydamas savo įvertinimą imdb, pamatai prie filmo parašytą „comedy” ir suvoki, kad režisierius smagiai pasijuokė iš žiūrovų. Bent iš manęs.

httpv://www.youtube.com/watch?v=tlPRe9peigI