Iš T. T. Williams „Prieglobstis”

Skaudi knyga, kurią rekomenduoju visiems sergantiems vėžiu ir gyvenantiems su sergančiaisiais, greta jų. Kelios citatos:

„Aš atsisakiau patikėti, kad mama mirs. Ir, neigdama jos vėžį, netgi jos mirtį, aš neigiu jos gyvenimą. Neigimas neleidžia mums klausytis. Aš negirdžiu, ką mama sako. Aš girdžiu tik tai, ką noriu girdėti.
Tačiau neigimas meluoja. Jis gina mus nuo tiesos, kurios mes dar negalime pripažinti, galios. Jis ima mus už rankų ir veda prie paguodos vietų. Neigimas tarpsta tarp įprastinių dalykų. Jis gundo mus mūsų pačių troškimais, jis protingai apjuosia mus sienomis, kad būtume saugūs.
Aš noriu, kad tos sienos sugriūtų. Mamos pyktis dėl mūsų negebėjimo atsilaikyti prieš jos ligą sudegino apsaugines mano sienas. Liko kaltės jausmas, tos kaltės, kurios aš negaliu pakęsti, nes ji atima drąsą. Mano noras, kad mama pagytų, ją žeidžia.”

„Mirtis – ne priešas, priešas – gyvenimas, kai jauti nuolatinę mirties baimę.”

„Tu vis dar nesupranti, ar ne? – paklausė manęs mama.- Visai nesvarbu, kiek laiko man liko. Yra tik dabartis. Norėčiau, kad jūs visi su tuo sutiktumėte ir atsisakytumėte savo planų. Tiesiog leiskite man gyventi, kad galėčiau numirti.”

„Ne žmogus serga vėžiu, vėžiu serga šeima.”

„Kasdien mums atrodo, kad blogiau būti jau nebegali. Bet būna.”

„Stovėjau prie jos karsto niršdama dėl mūsų negebėjimo leisti mirusiems būti mirusiems. Ir verkiau dėl mūsų ritualų nenatūralumo.”

„Mirtį sunkiausia ištverti gyviesiems.”

„Kam mus parengia skausmas? Emily Dickinson teigė, kad „skausmas parengia mus ramybei”.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.