Ne kiekvienas aktorius turi savo garbei parašytą scenarijų apie jį patį. Juolab Čarlio Kaufmano plunksnos (nors, matyt, šiandien reikia sakyti – klavišų). Galiu, aišku ir klysti: giliau į filmo priešistorę nelindau, bet sunku įsivaizduoti filmą be pačio Malkovičiaus. O pirmojoje scenarijaus versijoje jis lyg filme turėjo visai nesimatyti – būtų buvę ne taip gerai.

Kaufmanas ir Jonze’as siužetą įsuka taip, lyg iš tikro vaikščiotum Malkovičiaus galvoje, o minutės, kai joje klaidžioja pats žvaigždinas, vertos kelių peržiūrų paeiliui. Dar tas pamišėliškas visų personažų akcentas ir veiksmas pusiniame aukšte su aibe detalių ir stebinančių istorijos rakursų. Net Cameron Diaz čia pasirodo, kaip daug žadanti veikėja. Beigi Charlis Sheenas vaidinantis save (juokiausi, kai jį susendino ir uždėjo plikę).

Gal šiandien po visokių ala „Mr. Nobody” ir „Matricų” šis išprotėjęs, kiek siurrealistinis, sarkastiškas, fantastinis šedevras nebesižiūri taip šviežiai, bet tai neeilinis kūrinys kino istorijoje. Tiesa, greičiausiai skirtas ne eiliniam žiūrovui.

httpv://www.youtube.com/watch?v=icysehz-OVc