Apie žmogų, pusę savo gyvenimo sodinantį medžius netoli Provanso. Vienas karas keičia kitą, o toks Bouffieris verčia dykumą ąžuolynu. Gana alchemiška istorija apie žmogaus laimės paiešką. Pasakotojo perspektyva ir pateikimas leidžia tikėtis, kad tai veik dokumentinis pasakojimas. Deja, vėliau sužinojau, kad Bouffieris buvo pramanytas.
Pagal mūsuose mažai minimo Jean Giono tekstą. Visas vaizdas animuotas, tokia štrichine technika. Nesakyčiau, kad piešiniai įkvepiantys, bet po pusvalanduko kilo noras pasodinti medį. Rankomis. Iš gilės. Ąžuolą.
Visas jutubėj:
httpv://www.youtube.com/watch?v=Pk4CdF-BpBg