Iš Kauno su pigiausiu. Gerai, kad iš ten, nes pasirodo ten puikiai kursuoja prie skrydžių priderintas viešasis transportas. Kaip ir tarp Paryžiaus -Beauvais. 15 eurų, bet tai pigiau nei Vilniuj su taksu iki centro.

Smagumai jau prasidėjo lėktuve: automobilių varinėtojai iš Tauragės užsiėmė vietas priešais ir užnugary, bet tai nekliudė visą kelią bendrauti per mus. Kartu su anekdotais, paaugliškais bajeriais ir viskio buteliukų žvanginimu išgirdom ir istoriją apie Antaną, kuris pas kekšes eina su popieriuku, ant kurio nusipiešia mergikę su klaustuku, euro ženklu ir rodyklėmis į klyną, burną, subinę – taip sužino atitinkamus įkainius.

Pirmas P. įspūdis beigi paskutinis liko toks pats – stilingai šiukšlinas miestas. Dar – sekso laisvės simbolis.

Monmartro pagrindinė gatvė džiugino sexshopų ir stripklubų gausybe ir asortimento platumu. Toks jausmas, kad ten žmonės tais daiktais ir paslaugomis naudojasi pagal paskirtį ir be varžymosi kaip įprastais buities įrankiais, kai mūsuose tai tebėra ištvirkimo landynė, populiari tik bajeringų suvenyrų beieškančiųjų tarpe.

Maloniai nuteikė vieno striptizbario durininkas raginęs užeiti: „C’mon sexmachine. I show You really french pussy.”

Neužėjom ten, užsukom į sekso muziejų, o kitą dieną aplankėm, apibėgom, pamatėm 80 proc. viso plano, įskaitant suklupimą ant Becketto kapo ir nusileidimą į turistiniuose leidiniuose nepažymėtas Katakombas. Nusivarėm juodai, kas nuo kojų, kas nuo panikos atakų. Nejautėm nei kruvinų kojyčių, nei rankyčių. Naktį net kai kas apalpo bečiurkšdamas į kriauklę. Gi babajų nuolat remontuojamame viešbutyje kambariai neturi tuliko, užtat greta lovos lyg šaldytuvas stovi dušo kabina (65 eurai nakčiai).

Eliziejaus laukuose tebeveikia triaukštė Virgin megastore. Muzikos pasirinkimas nestulbinantis, bet galimybė paklausyti cd, neišimant iš dėžutės, sužavėjo: perbrauki barkodą per skenerį prie ausinių ir disko takeliai jau groja. Nebuvo tokios funkcijos San Žermene rastame „Gibert Joseph”, bet asortimentas tai uh … nežinai nuo kurios pusės griebtis – ten tikrai reikia daugiau laiko nei Luvre ar Pompadure.

httpv://www.youtube.com/watch?v=mlt8MnvI0os&feature=related

Pasauliečiai pasauliniame mieste uždarbiauja ir kitaip: kas eifeliukus prastūminėja, kas renka aukas Japonijos vaikams, kas pripuolęs ima tave tapyti, kas iš baseinų surenka monetas.

Visumoj nieko ten blatno. Margumynas visokiausių. Daug cemento – nėr žolytės šuniukams pakakoti, tai tik žiūrėk, kad neįliptum. Mašinų parkavimo ypatumas „pasidaryti sau vietos stumtelint bamperiu” ne iš piršto laužtas. Smagu bus, žiūrint „Midnight In Paris” ar kartojant „Before Sunset”, „The Lovers on the Bridge” ar dar kažką, atpažinti lankytąsias vietas, bet sugrįžti atgal netraukia. Mažas jautiesi prieš armatūrinius bokštus, katedras, arkas, bet europietiškumo jau per akis. Gal likusius stebuklus verta vienu ypu aplankyti mini Europos parke Briuselyje ir jau pasiduoti Azijos link.

Ir shit… arbatos puodukas ten brangesnis už kavos, dvigubai.