Po svečių…

Ilgiau besisvečiuojantys emigrantai yra naudingi, nes juos savo mieste nusivedi ten, kur pats niekada nesi įžengęs. Ir net nesugalvotum tokių ėjimų.

Taigi, aplankyti:

Taikomosios dailės muziejus: Milošo kampelis (ką jis turi bendro su daile?) ir Valdovų rūmų paroda, papildyta archeologiniais radiniais, bet be papildomų aprašų;

Valdovų rūmai: pavyko prisitrinti prie kažkokios mokytojų grupelės, tai ir įėjom, ir gidą turėjom, ir šį tą sužinojom, pvz., kad ne tik valdovų rūmuose trūksta autentikos, bet ir, kad vadinama Gedimino pilis (tiksliau – tik bokštas) teturi tik apie  3 proc. pirmykštės išvaizdos ir statyta buvo ne Gedimino, o Vytauto laikais.

Baidarėmis Vilnele: gylis nebaisus, bet srovė, akmenys, nuvirtę medžiai padarė savo darbą,-t.y. Neptūnas pasiėmė irklą, dvejus kroksus, vieną auskarą, mašinos signalizacijos pultuką, o davė šalto vandens, mėšlungio, mėlynių, nubrozdinimų, numuštų kelių ir kojų pirštų, sutrenkimų tiek, kad, rodos, vyko rimtas kojų mūšis.

Gorky Bar: dirba Pilies gatvėje, o trečiadieniais Andrius Sudikas ir jo plokštelės (The Wild Magnolias tikrai skamba laukiniškai) ten karaliauja tarp marginalios publikos, pradedant kunigaikščiu Vilgaudu, baigiant barmenės paaiškinimu, kad keptos duonos nebus, nes virėjas bežiūrėdamas krepšinį visą sudegino.

 Buvo ir kitų vietų, bet jos ne tokios jau čiki, tad neminėsiu. Vienok, sostinėje yra ką veikti.

2 komentarai apie “Po svečių…”

  1. vienok, emigrantai irgi siokios tokios naudos turi (atmetus kelionės zemyn upe pasekmes)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.