Pamišėliška trukmė: viso tik 18 serijų po 20 minučių, beviltiškai trumpai ir mažai, todėl intensyviai, be atokvėpio pilvui. Sakėm, kad nežinom, kam galėtume šitą reikalą rekomenduoti, o esmė tame, kad jeigu tau „Black Books” nepramuša, tai pats laikas tikrintis humoro jausmą ir keisti požiūrį į gyvenimą bei grįžti prie „Draugų”.

Veiksmas knygyne, bet apie knyggraužius maža kalbų. Du sveiki bepročiai ir viena tokia pati beprotė gyvena hiperbolizuotame (lyg Tom & Jerry), siurrealistiniame knygyno pasaulyje. Tik orientacija čia nukreipta gal daugiau į nemėgstančius skaityti, nei į knygų puoselėtojus. Pyzdavojasi jie vienas iš kito ir savęs juodai, iš kitų – dar juodžiau. Kartais lazdą perlenkia, bet kitaip nebūtų „black” ir neturėtų išskirtinumo.

Būtų senesnis serialas, sakyčiau – humoro klasika, dabar – tobulybė.

Dylan Moran – nepakartojamas. Scena:

httpv://www.youtube.com/watch?v=7uAZO-qHhoM

Which one of you bitches wants to dance?

Iš paskutinės serijos apie penktadienio išskirtinumą:

Manny: It’s Friday night!
Bernard: Well it was Friday night last week, it’ll be Friday night next week and every week until we’re dead and even then the whole rotten business will on and on and on.

—–

Two and a Half Men liko nesuprastu fenomenu. Šitiek sezonų ir dar nesustoja. Toks pigokas, paviršutiniškas, kvailo humoro ir jau po kelių serijų išsisėmęs sitkomas, skirtas dešrainius vietoj humoro nešiojantiems amerikonams.

—–

The Walking Dead – apokalipsė su zombiais. Jokių protingų paaiškinimų. Koncentracija į grupelę nesuzombėjusių. Tik šešios dalys, bet po trijų jau suko į vatą ir pabodo. O pilotinė serija visai buvo smagutė. Bus dar, bet jau dzin.

UPD: visgi prasukau antrą sezoną. Per tris valandas. Zombiai lieka zombiais, o veikėjai gyvena meksikietiškais serialais. 13 serijų. Kokios trys baigėsi efektingai. Visa kita – vatos vyniojimas.