Apie šūdus nerašau. Viena vertus, neverta apie juos rašyti, kita vertus, jau esu prisirašęs. Tai šitas mockumentary filmas tikrai ne apie šūdus ir ne šūdas. Galite ramiai pasidaryti valgytuko, įsipilti stiklą vyno, pasipjaustyti sūriuko, užsipilti padažu vynuogyčių ir išsidrėbti krėsluose.
ps. Kaip sakė gerasis Vilas Hantingas: visi darbai garbingi.
ps (2): kai kokiam festivalyje lauksite eilutėje prie geros vietos, prisiminkite tų vietų aptarnautojus.
httpv://www.youtube.com/watch?v=FN_wHhc4KQ8
bet šūdai paciam patinka?
gerai tame filme sake, jei kazkam „tai” nepatinka ar šlykštu, tegul pabando kelias dienas ar savaites nuo „to” susilaikyt 🙂
Šiaip tas filmas geras ta prasme, kad labai įtaigiai atvaizduoja tu „nepopuliariuju” profesiju atstovu kasdienybe, santyki su aplinka, jų pačių požiūrį į savo darbą, šeimos narių, draugų požiūrį į juos.. Kažkam valyti tuoletus, kremuoti lavonus taip natūralu kaip dirbti statybose ar konsultantu prekybos centre. Aišku, kad tėvui/žmonai/vaikui gėda kažkam pasakyti, kad jo sūnus/vyras/tėvas yra šūdvežys, bet kažkas turi dirbti ir šitą darbą… 😉 Ne tik dirbti, bet ir nesigėdyti jo, laikyti tai labai rimtu ir atsakingu darbu. Na, o kokie nuotykiai ir problemos iškyla šio darbo metu, čia jau kita įdomi filmo dalis 🙂