Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad dauguma skaito įvairias savipagalbos knygas. Net tie, kurie šiaip nieko neskaito. Skaito kaip tapti lyderiu, kaip praturtėti, kaip rasti sėkmę, laimę, meilę ir draugus, kaip pažinti visatos paslaptį, kaip išmokti pozityviai mąstyti ir pan. Džiaugiuosi, kad skaito. Gaila, kad nei vienam tos knygos nepadeda.
Gal padėtų šita – Bright-sided: How the Relentless Promotion of Positive Thinking Has Undermined America, apie kurią rašo knygųžiurkės.
Knygų skaitymas kaipo toks apskritai negali padėti. Savipagalbos knygos – tai kažkieno būdas rasti sėkmę / tapti turtingu. 🙂 Juk jose rašoma tai, ką kiekvienas gomoerektusas ir taip žino. Tik kažkodėl nė velnio taip nesielgia. Arba elgiasi „nuo pirmadienio” iki, tarkim, ketvirtadienio. O paskui sako: „Bleeee….:( Viską dariau kaip parašyta. Man nepadeda.”
Kasdien reikia. Ir dideliais kiekiais.:)
O tu elgiesi kitaip? Ir padeda? Papasakok 😀
Nors, matyt, kad padėtų reikia parašyti knygą „Kodėl savipagalbos knygos tau nepadeda ir ką daryti, kad TAI imtų veikti”. Jei milijonas tokią nupirktų, tai jau ir būtum sau pasipagelbėjęs.