Ne kiekvienas aktorius turi savo garbei parašytą scenarijų apie jį patį. Juolab Čarlio Kaufmano plunksnos (nors, matyt, šiandien reikia sakyti – klavišų). Galiu, aišku ir klysti: giliau į filmo priešistorę nelindau, bet sunku įsivaizduoti filmą be pačio Malkovičiaus. O pirmojoje scenarijaus versijoje jis lyg filme turėjo visai nesimatyti – būtų buvę ne taip gerai.
Kaufmanas ir Jonze’as siužetą įsuka taip, lyg iš tikro vaikščiotum Malkovičiaus galvoje, o minutės, kai joje klaidžioja pats žvaigždinas, vertos kelių peržiūrų paeiliui. Dar tas pamišėliškas visų personažų akcentas ir veiksmas pusiniame aukšte su aibe detalių ir stebinančių istorijos rakursų. Net Cameron Diaz čia pasirodo, kaip daug žadanti veikėja. Beigi Charlis Sheenas vaidinantis save (juokiausi, kai jį susendino ir uždėjo plikę).
Gal šiandien po visokių ala „Mr. Nobody” ir „Matricų” šis išprotėjęs, kiek siurrealistinis, sarkastiškas, fantastinis šedevras nebesižiūri taip šviežiai, bet tai neeilinis kūrinys kino istorijoje. Tiesa, greičiausiai skirtas ne eiliniam žiūrovui.
httpv://www.youtube.com/watch?v=icysehz-OVc
Blakstienos tempia vokus apačion, bet kaip užsispyręs asiliokas pro grotas spoksau į ekraną ir spūsčioju klavišus. Reikia atsibrausinti pusmėnesiui į priekį. O čia ne juokas. Tašės dar nedėtos ir ne viskas iš užkaborių ištraukta, bet gi reikia išvykstant palikti internetinį pėdsaką, reikia paruošti dirvą, kad grįžus virtualas būtų manęs pasiilgęs tiek pat, kiek aš jo. Jau atitinkamai papuošiau skaipą, gmailą, sukurpiau atostogų atsakiklį el.pašte, kurį kai kas gal ir perskaitys, mamai, sesei prasinešiau, chebra pagrindinė irgi jau žino, nepagrindinė nujaučia, dar va čia žinią papostinsiu, į snukknygę pasikartos ir voila – būsiu pabėgęs nuo pc ir web, o užu sienos ir debilą jau ramiai galėsiu nusmiginti. Laukio to laiko, nors jausmas toks, jog iškeliauju ne iš namų, o iš interneto. Blogas jausmas, sakantis, kad visi nebaigti darbai sėdi elektroninėje skarbonkėje. Ne prie ar ant stalo, ne lentynose, ne spintose, ne dirbtuvėse, ne skaitykloje. O toje šėtono dėžutėje su daug pasiūlų ir laiko siurbėlių. (Ei, tu gali būti viena iš jų, kuri dar nesuprato, kad siurbdama mano laiką aukoji savąjį.)